- žertavoti
- מertavóti, -ója, -ójo (l. żartować) intr. NdŽ, KŽ, MitVI76(Slnt), Krkl, Brs, Sv, Skdt; N, K, M, Sz juokauti, pokštauti: Ans kulias, žertavója J. Žertavójo žertavójo, pakol susimušo Lkv. Jis tik žertavodamas norėjo parduoti BsMtI121(Brt). Mergos juokės, žertavójo JD866. O anas žertavój[o] kap katinukas ZtŽ. Gyveno ten kelias dienas anie vaikeliai šventi Jezusas ir Jonas loskavai ant vienas antro veizėdami ir žertavodami ŽCh40. | Tai tu, nuošyviausias, nestovėkie, po didį dvarelį žertavokie LLDII142(Rtn). ^ Neik su vaiku žertavot, kad neįvestų į uparą Sln. Su smerčiu niekados nežertavok LMD.
Dictionary of the Lithuanian Language.